lucosius

Prabėgo dvi savaites per kurias buvo galima atsipūsti nuo mokslų ir pailsėti. Jau šiandien vėl prasidėjo mokslai. Ankstyvas sekmadienio rytas ir vėl penkios valandos KTU Kompiuterinio Dizaino mokykloje. Atostogos prabėgo itin greitai ir buvo ganėtinai įdomios :D Taigi jau rytoj vėl keliausim į mokyklą…

Paskutinis įrašas šią vasarą apie mokyklą, kurioje mokaus. Kaip visi puikiai žinome mokslo metai pasibaigė. Tai įvyko ir mano mokykloje. Pagaliau paaiškėjo kokioje klasėje mokysiuos kitais metais. Kadangi aš jau 9okas, tai sprendėsi ar aš pateksiu į gimnazinę ar ne klasę. Ir spėkit į kokią gi patekau? Ot ir neatspėjot. Dabar aš esu gimnazinėj 9 klasėj… Manau gali būti sunkoka, tačiau nemanau, kad bus blogai.
Taigi dabar pradedu ramiai atostogauti apie nieką negalvodamas.

Tai vat… Rytoj einu pasiimti pažymkės savo. Ir žinot ko bijau? Bijau, kad iš chemijos netradicinio gavau du, nes tada man išeitų kokie 5-6… Lievai žiauriai būtų ir mama svaigtų. Bet tikėkimės, jog taip nėra. Šiaip trimestras turėtų būti neblogas, o ir metinis geras. Tai vat rytoj parašysiu daugiau apie savo pažymkę.

Šiandien paskutinį kartą (ačiū dievui) budėjau. Budėti teko valgykloje, o teko dėl to, kad atsirado savaitė, kurios metu niekas nebudi, todėl ji buvo padalinta aštuntoms klasėms. Tai vat neskaitant to, jog mus vėl pagyrė už žiauriai, nuostabiai gerą ir tobulą budėjimą nieko gero neįvyko. Kažkaip pirmą budėjimo dieną galvojau, kad bus įdomu, tačiau atrodo labai klydau. Tai štai tokiu trumpu pranešimu ir baiksiu budėjimų seriją šiais metais.
Kitas blogas dalykas yra tas, jog šiandien vyks…. tėvų susirinkimas. Nemanau, kad jo metu kas nors pasakys ką nors blogo apie mane (nebent rusų mokytoja, kad tingiu mokintis), tačiau kažkodėl vistiek nenoriu, kad mano mama ten eitų, bet atrodo ji ten keliaus. Tai vat po susirinkimo manau neatsitiks taip, jog negalėsiu čia ką nors parašyti, tai papasakosiu ką ji gero sužinojo… ir ko nelabai gero.

Šiandien turbūt pirmą kartą pajaučiau ką reiškia jaudintis vaidinant. Šiandien teko vaidinti ištrauką iš ‘Romeo ir Džuljetos” pagal Šekspyrą. Eiluotas kūrinys buvo knygoje ir man teko su draugais vaidinti Romeo. Žinoma žodžių gavau daugiausia ir maniua, kad gerai juos moku. Bent jau namie pasakoti mamai ar sesei sekėsi tikrai neblogai.
Likus keletai minučių iki vaidinimo reikėjo surasti priemones, kurios galėtų pakeisti kardus ;] Taigi teko bėgti į lauką ir ieškoti špagų, kurias puikiai atstojo nupjauto medžio šakelės… Atėjo pamoka ir pagaliau tenka vaidinti. Rodos viskas bus gerai, tačiau tik pradėjus sakyti pirmuosius žodžius viskas tarsi išgaravo ir teko greitai galvoti ką nors kita. Dabar suprantu kaip sunku yra žmoniems, kurie vaidina ilgus kūrinius ir jeigu netvirtai moka žodžius. Iš tikrųjų vaidinti tampa beveik neįmanoma ir labai labai sunku.
Tačiau rezultatas puikus. Neskaitant to, kad pusė teksto buvo pačių sugalvota visi trys (vaidinom grupelėmis) gavome po 10 :) Jėga.