lucosius

Pagaliau atradau laiko atnaujinti savo tinklaraštį. Iš pradžių visus norėčiau pasveikinti su naujais žiurkės metais ir palinkėti, kad nebūtų jie jau labai tokie “žiurkiški” :) Iš kiauliškų metų pereiname į žiurkės metus. Todėl visiems linkiu gerų metų ir tęsiu savo pirmąjį šių metų įrašą.
Praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas po kurio aš vėl rašau savo tinklaraštyje. Švenčių savaitė jau baigėsi ir dabar paskutinės atostogų dienos po kurių vėl keliausim į mokyklą. Nenorėčiau per daug išsiplėsti ir pasakoti apie tas savo šventes, kurios galėčiau teigti buvo vienos nuobodžiausių per visą mano trumpą nugyventą laiką. Na, bet manau, kad tai nėra labai svarbu. Aš vėl grįžtu prie savo tinklaraščio atnaujinimų ir dar kartą linkiu visiems gerų metų :)

Sveiki visi,

Štai pagaliau atgavau savo kompą ir galiu beveik pilnai juo naudotis. Kas jame pasikeitė? Realiai tai niekas. Tik vat naują kietąjį diską įdėjo, nes senasis jau konteinery guli. Nemaniau, kad taip greitai vėl ką nors parašysiu, tačiau kaip matote rašau. Tačiau nemanau, kad galėsiu rašyti dažnai, nes prasideda įvairūs metiniai kontroliniai ir panašus šlamštas, todėl teks šiek tiek pasimokinti.

Na štai ir atėjo tas laikas, kai teks visą savaitę (nuo trečiadienio iki šeštadienio) budėti mokykloje. Visa laimė, kad budėti teks tik keturias, o ne penkias dienas. Taigi atrodo, kad bus jėga kai žinai, kad būdėti tikrai nereikės, o kai sužinai, kad būdėsi kažkaip dingsta noras tai daryti. Tačiau budėti teks. Trečiadienį laukia budėjimas ketvirtame aukšte, ketvirtadienį valgykloje arba prie mokytojų kambario, penktadienį prie skaityklos, o šeštadienį atrame aukšte.
Tai vat reikia pasiruošti ir pasidaryti budėjimui korteles… Kažkas sakė, kad jų nelabai kas skaito, bet šiaip, kad “kiečiau” atrodytų būtinai pasidarysiu keletą variantą. Tiesa auklėtoja sakė, kad duos visiems paprastas, bet kas paprastos lievai atrodo, tai teks nenešioti.. Reikia mandros. Apie įvykius budėjimų metu parašysiu trečiadienį.

2005-ųjų metų pradžioje Kaune buvo skelbtas konkursas krepšinio paminklo projekto idėjai sukurti. Tačiau jo įgyvendinimas nutrūko, o žinių apie rezultatus taip pat neturime. Manome, kad pavienis paminklas negali deramai atstovauti Lietuvos krepšinio, jo istorijos ir didybės. Žinome, kad Kauno Nemuno saloje bus kuriama rekreacinė zona. Todėl siūlome tokią idėją – sukurkime ten „Krepšinio parką“.

Tai nėra utopinis projektas, takeliai pasivaikščiojimams, o pakeliui – krepšinio paminklai. Pagrindinis „Lietuvos krepšinio šlovės kelias“ atspindėtų laiko juostą. Įėjimas – pro mažąjį pėsčiųjų tiltelį į Nemuno salą. Įėjus atsiduriama Lietuvos krepšinio istorijos pradžioje, einant keliu toliau artėjama link dabarties. Takelio pabaiga būtų prieš naująją areną, kuri vaizduotų Lietuvos dabarties (ši data išliktų dinamiška, t.y., nuolat vaizduotų tuo metu esamą laikmetį) krepšinio didybę. Galima palikti galimybę monumentų įterpimui ir jų išdėstymo perorganizavimui, esant būtinybei, ateityje. Nuo minėto tiltelio galėtų būti ir tiesioginis kelias į areną. Einant takeliu sutiktume įvairaus laikmečio svarbiausius ir labiausiai mūsų krepšiniui nusipelniusius krepšininkus, pergales (minėtų dalykų monumentus). Prie kiekvieno paminklo ar skulptūros būtų lentelė, nurodanti vaizduojamo įvykio datą, patį įvykį ar asmenį, kitą esminę informaciją. Rekomenduojama įrengti, pavyzdžiui, touchscreen tipo vaizduoklių stendus tam, kad susidomėję asmenys, naudodamiesi šia priemone, galėtų gauti išsamesnės informacijos apie įamžintą įvykį ar asmenį (visko lentelėje pateikti neįmanoma, taip pat informaciją reikėtų pateikti ir skirtingomis kalbomis).

Labai norėčiau, kad visi kas domisi krepšiniu ir tiki, kad Lietuva yra krepšinio šalis pasirašytų šią e-peticiją ir būtų tarp tų žmonių, kurie palaikė šią idėją. Mano manymu tai būtų iš tiesų puikus parkas ir nesvarbu, kad jis tik vienas Lietuvoje. Manau yra didelis pliusas, kad šis parkas atsirastų Kaune. Ypač jeigu iki būsimo Europos čempionato Lietuvoje. Tuomet žmonės atvykę į rungtynes, kurios turėtų vykti Kauno Sporto rūmuose (kurie bus kada nors pastatyti) galėtų grožėtis šiuo netradiciniu parku apie Lietuvos krepšinį. Taigi pasirašykite šią e-peticiją. Tai galite padaryti ČIA. Nuėję šiuo adresu sužinosite šiek tiek išsamesnę informaciją apie ruošiamą projektą.

Visai neseniai mano namuose atsirado antrasis gyvūnas. Tai banguotoji papūgėlė, vardu Čipas. Gyvena erdveme narvelyje ir turi galimybę kiekvieną dieną skraidyti po namus be jokių apribojimų. Taip jau atsitiko, kad Čipui į akį krito namuose gyvenanti iguana, kuri taip pat susidomėjo papūginu.
Nuo to laiko kai papūga atkeliavo į mūsų namus įvyko tikrai įdomių dalykų. Būna, kad iguana sugeba įlįsti į Čipo narvelį arba Čipas tupinėja šalia terariumo, kuriame gyvena Paukštis (toks iguanos vardas). Smagiausia būna tada kai Read the rest of this entry »

Vat vat. Šiandien buvo kūno kultūros pamoka ir žinoma aš, kaip didis krepšininkas dalyvavau pamokoje. Teko žaisti prieš kitą aštuntą klasę. Viskas vyko gerai. Tačiau vienos atakos metu bandžiau ore suklaidinti varžovą… ir gavos taip, kad teko paskraidyti. Kojos atsidūrę aukščiau galvos ir teko kristi ant žemės visu kūnu :] Tai įrodo, kad žmogus tikrai negali skraidyti… Na bent jau aš tai tikrai. Atsipirkau tik ištinusia mėlyna koja ties keliu ir kairės plaštakos skausmu ir keliomis mėlynėmis, bei vienu skaudančiu pirštu. Matyt tikrai buvo geras skrydis, nes pats nesuvokiau kas vyksta… Tik mačiau, kad kamuolys neįkrito į krepšį, o po keletos minučių aš tęsiau žaidimą ir dar sugebėjau nupėdinti į treniruotę, po kurios iš viso vos vaikštau. Tokia gera dienelė šiandien man buvo ;P

Šiandien turbūt pirmą kartą pajaučiau ką reiškia jaudintis vaidinant. Šiandien teko vaidinti ištrauką iš ‘Romeo ir Džuljetos” pagal Šekspyrą. Eiluotas kūrinys buvo knygoje ir man teko su draugais vaidinti Romeo. Žinoma žodžių gavau daugiausia ir maniua, kad gerai juos moku. Bent jau namie pasakoti mamai ar sesei sekėsi tikrai neblogai.
Likus keletai minučių iki vaidinimo reikėjo surasti priemones, kurios galėtų pakeisti kardus ;] Taigi teko bėgti į lauką ir ieškoti špagų, kurias puikiai atstojo nupjauto medžio šakelės… Atėjo pamoka ir pagaliau tenka vaidinti. Rodos viskas bus gerai, tačiau tik pradėjus sakyti pirmuosius žodžius viskas tarsi išgaravo ir teko greitai galvoti ką nors kita. Dabar suprantu kaip sunku yra žmoniems, kurie vaidina ilgus kūrinius ir jeigu netvirtai moka žodžius. Iš tikrųjų vaidinti tampa beveik neįmanoma ir labai labai sunku.
Tačiau rezultatas puikus. Neskaitant to, kad pusė teksto buvo pačių sugalvota visi trys (vaidinom grupelėmis) gavome po 10 :) Jėga.

Internetiniame pasaulyje yra gerai žinoma pokalbių programa Skype. Prieš keliatą dienų šios programos dėka buvo pradėtas platinti lietuviškas virusas, kuriuo užkrėstas kompiuteris rašo žinutes tavo draugams, kurie yra kontaktuose. Žinutėje nuorodamas paveiksliukas, kurio adresas yra peradresuojamas į viruso failą ir atsiunčiamas į kompiuterį. Šio viruso dalyvių vardai Andrius, kuris įkėlė Sandros nuotraukos (apsinuoginusios) į internetą ir visi iš smalsumo spaudžia nuorodą, kad galėtų pažiūrėti ką tokio Andrius ten įkėlė. Read the rest of this entry »

Vakar (balandžio 16d.) per Simpsonus pamačiau ko gero pačią prasmingiausią ir įdomiausią seriją, kurią tik buvo rodę TV3. Vakarykštėje serijoje Mardžė užpyko, kad vaikų animaciniuose filmukuose yra tiek daug smurto ir išsiunčia laišką populiariausio filmuko autoriams su prašymu sumažinti smurtą kuriamuose filmukuose, tačiau jie iš jos tik pasityčioja ir viskas. Tuomet Mardže uždraudžia vaikams žiūrėti animacinius serialus, todėl Lizai ir Bartui tenka eiti pas draugus ir slapčia žiūrėti pamėgtą serialą.
Po keletos dienų Mardžė pradeda mitingą prie filmuko kūrėjo pastato Read the rest of this entry »