lucosius

Šį savaitgalį Šiauliuose įvyko kasmetinė Lietuvos Krepšinio Lygos (LKL) žvaigždžių diena, kurioje po penkerių metų pertraukos susitiko „Erelių“ ir „Vilkų“ ekipos. Kaip žinia, „Erelių“ ekipą sudarė krepšininkai iki 23 metų, o „Vilkų“ garbę gynė krepšininkai, kuriems yra 24 ir daugiau metų. Didžiąsias rungtynes rezultatu 130:122 laimėjo „Vilkų“ krepšininkai.

„Vilkai“ 3:1 „Ereliai“

Tokio pobūdžio rungtynės vyko ketvirtąjį kartą ir beveik visus kartus laimėjo labiau patyrę „Vilkų“ krepšininkai. Tik kartą – 2002 metais, „Erelių“ ekipa sugebėjo palaužti daugiau patirties turinčius lygos krepšininkus ir iškovoti pergalę. Pergalę tuomet garantavo tokie krepšininkai kaip Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas, Simas Jasaitis ir Robertas Javtokas. Tačiau karta užaugo ir jau kitais metais „Vilkai“ iškovojo pergalę, o jaunimui teko pasidžiaugti tik geru žaidimu. Ar tokios rungtynės sudomina žiūrovus? Man asmeniškai yra įdomiau stebėti rungtynes, kuomet abiejose komandose yra tiek patyrusių, tiek jaunų krepšininkų, kurie kartu demonstruoja galingą žaidimą. Šių metų rungtynėse matėme „cirką“. Vieni laksto ir deda, kiti tiksliais perdavimais siunčia kamuolį į priekį ir taip pat deda. Gynybos – absoliučiai jokios, o ir puolimas nieko įdomaus nežadėjo. Matėme tik pasikartojančius dėjimus, kurių buvo tiek daug, kad net sunku būtų suskaičiuoti kiek kartų matėme vieną ar kitą dėjimą, arba tolimus šūvius, kurių taip pat buvo nemažai.

Kaip bebūtų, tačiau ir vėl pergalę iškovojo labiau patyrę krepšininkai, o „įspūdingiausiu“ rungtynių žaidėju tapo Chuckas Eidsonas, kuris šį titulą turbūt iškovojo dėl keletos aukštesnio lygio dėjimų ir jo komandos iškovotos pergalės. Mano manymu šio titulo verčiausias buvo Stephonas Hannahas, kuris kūrė tikrąjį šou ir mano manymu buvo pats geriausias žvaigždžių dienos dalyvis. Krepšininkas pelnė 22 taškus ir atliko 7 įspūdingus rezultatyvius perdavimus, tačiau to iki pergalės nepakako.

Geriausios žvaigždžių dienos – Kaune?

Žmonės, kurie domisi krepšiniu turbūt sutiks, kad šilčiausia publika – Kaune. Visi turbūt iki dabar pamena pernai metų SEB BBL žvaigždžių dieną, kuri vyko Estijoje. Tai buvo nykiausios mano matytos žvaigždžių dienos rungtynės, tačiau ir šios nebuvo įdomesnės. Tik pradėjus stebėti transliaciją į akis krito tai, kad publika nieko daugiau neveikia tik pučia dūdas ir vedėjų paraginti kartais paploja. Prisiminkime kas vykdavo Kauno Sporto Halėje kuomet būdavo pristatinėjami renginio organizatoriai, dalyviai, žaidėjai. Kiekvieną vedėjo žodį palydėdavo gausių plojimų banga, o dabar? O dabar, girdėjome dūdas ir keletą plojimų. Ar tai šventinė atmosfera? Manyčiau, kad renginio organizatoriams reikėtų atsižvelgti ne tik į žvaigždžių dienos lankomumus, tačiau ir skaičių žmonių, kurie stebi rungtynes per televizorių. Žiūrint šventinį renginį, kuomet pristatomi puikią šventę dovanojantys organizatoriai, ir negirdėti plojimų yra paprasčiausiai liūdna.

Snaiperio konkursas

Galima būtų sutikti, kad publikos emocijos dar nėra svarbiausias kriterijus, tačiau ką reikėtų galvoti apie tai, jog jau pirmame konkurse vyko chaosas? Pirmasis konkursas – Snaiperio konkursas. Visi kas stebėjo renginį, tikriausiai, atkreipė dėmesį į tai, kad 25 metimams atlikti buvo duota minutė, kuri prabėgdavo taip greitai, kad snaiperiai net nespėdavo įpusėti paskutinės serijos metimų. Ir tik po dviejų nebaigtų serijų, buvo paaiškinta, jog tai tik sirena, kuri perspėja, kad iki laiko pabaigos liko 10 sekundžių. Čia reikėtų pabrėžti žodį – perspėja. Sirena, kuri niekuo nesiskiria nuo finalinės sirenos, perspėja apie pasibaigiantį laiko limitą. Mano nuomone, tai rodo organizatorių nesusikalbėjimą tarpusavyje, o to pasekoje kenčia dalyviai. Tačiau po keletos pilnų serijų jau buvo galima suprasti kas čia vyksta ir kodėl girdima tiek daug sirenų, o konkursą laimėjo Marius Kasiulevičius (“Neptūnas“), kuris finale nugalėjo Andrių Šležą („Šiauliai“).

Renginio dainininkai, šokėjos ir… Jautis

Lietuviai kaip visada moka pasižymėti išties įspūdingais pasirodymais prieš rungtynes ir per pertraukėles. Šių metų žvaigždžių dienoje matėme grupę „Vairas“, dainavo ir Asta Pilvelytė ir matėme keletą šokių kolektyvų, kurie bent jau man nepaliko jokio įspūdžio, o ir žiūrovai, kurie visas rungtynes sėdėjo ramiai, atrodo, pagailėjo plojimų „puikius“ numerius atlikusiems dalyviams. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Aikštelėje buvo vienintelis žmogus, tiksliau sakant talismanas, kuris linksmino ne tik publiką, bet ir žaidėjus, teisėjus ir manyčiau daugumą žiūrovų prie televizoriaus ekranų. Tai „Erelių“ komandos talismanas ir kapitonas – Jautis. Rungtynes pradėjęs startiniame penkete, talismanas greitai užsitarnavo ne tik publikos, bet ir visų renginio dalyvių simpatijas ir privertė visiškai pamirštai jo konkurentą – „Vilkų“ ekipos talismaną. Puiki mankšta prieš rungtynes, tikrąja ta žodžio prasme – kibi gynyba, didžiulius nuovargis, muštynės ir dar daugybė Erelio-Jaučio pasiekimų ir žygdarbių, kurie privertė šypsotis turbūt visus, kurie matė šį renginį.

„Trenerių mūšis“ – vienas lauke – karys

Turbūt visi esat girdėję posakį, kad vienas lauke – ne karys. Tačiau „Trenerių mūšio“ konkurse šis posakis buvo visu 100 procentų sulaužytas. Rungtis, kurioje dalyvavo 10 komandų treneriai, iš pirmo žvilgsnio lyg ir paprasta – tereikia įmesti kuo daugiau metimų iš vidurio aikštės. Tiesa, treneriai turėjo po 4 bandymus. 9 treneriai mėgino pačiais įvairiausiais būdais pataikyti į krepšį, tačiau niekam to padaryti nepavyko ir atrodė, kad šis konkursas yra beprasmis, tačiau į aikštelę įžengė Eurolygos čempionas ir Kauno „Žalgirio“ ekipos trenerio asistentas Darius Maskoliūnas, kuris pačiu pirmu bandymu pataikė iš vidurio aikštės ir tapo „Trenerių mūšio“ nugalėtoju.

Man ši trenerių dvikova pasirodė be prasmė. Jeigu net krepšininkai retai pataiko iš vidurio aikštės, tai kaip tai gali padaryti treneriai, kurie jau daug metų nežaidžia krepšinio ir nėra tokie sportiški kaip dauguma krepšininkų? Suprantu, jeigu mėtyti būtų reikėję iš trijų taškų zonos, tačiau tik jau ne iš vidurio. O ir laimėtojas buvo nesunkiai nuspėjimas. Darius Maskoliūnas tik prieš maždaug ketverius metus baigė savo kaip žaidėjo karjerą ir tapo vienu iš „Žalgirio“ trenerių.

Dėjimų konkursas – ne lietuviams?

Žemi balai ir dėjimai, kurie jau buvo matomi „Erelių“ – „Vilkų“ rungtynėse, nenustebino nei komisijos, nei daugumos krepšinio aistruolių. 5 dalyviai, kurie bandė kuo įspūdingiau „įkrauti“ kamuolį į krepšį, ne tik, kad nesugebėjo surinkti maksimalaus balų skaičiaus, bet ir nesugebėjo parodyti nors vieno dėjimo, kuris nebūtų atliktas anksčiau vykusiose žvaigždžių dienose. Turbūt būtų kvaila lyginti LKL su stipriausia pasaulyje lyga NBA, tačiau negaliu to nepadaryti. NBA kasmet galima išvysti kažką unikalaus – dėjimas, kurio metu užpučiama žvakutė ant pyragėlio, „Supermeno“ skrydis, šuolis per vidurio puolėją ir pan. Nebūtina atlikti kažko labai įspūdingo, tačiau labai svarbu yra nuteikti publiką. Konkurso nugalėtojas – Arvydas Šikšnius. Iš visų, kurie dalyvavo konkurse, tai buvo tikrai verčiausias laimėti konkursantas. Tačiau net jam nepavyko atlikti kažko unikalaus, nors bandymas pakartoti Mantą Kalnietį buvo visai vykęs, tačiau tai tikrai neprilygo tikrajam „žalgiriečio“ pasirodymui.

Iki susitikimo kitais metais

Greitai prabėgo valandos, kurių metu stebėjome geriausių ir nevisai geriausių krepšininkų pasirodymus. Grįžtam prie straipsnio pavadinimo. Atlikėjai, kurie neprašo didelių pinigų, prastai suorganizuota darbuotojų grupė, vienas vienintelis svečias iš užsienio, kuris įlindo į krepšį. Ar to reikia tikram šou? Norint, kad renginys būtų įdomus visiems, reikėtų kažko geresnio nei grupė „Vairas“ ar po aikštę lakstantis nesiskutęs vyriškis, kuris bandė atlikti triukus, kuriems prireikdavo daugybės bandymų. Mano išvada būtų tokia – organizuojam žvaigždžių dieną Kaune, o atmosfera ir puikia nuotaika pasirūpins žiūrovai… Ir nepamirškime Jaučio.