lucosius

Šiandien turbūt pirmą kartą pajaučiau ką reiškia jaudintis vaidinant. Šiandien teko vaidinti ištrauką iš ‘Romeo ir Džuljetos” pagal Šekspyrą. Eiluotas kūrinys buvo knygoje ir man teko su draugais vaidinti Romeo. Žinoma žodžių gavau daugiausia ir maniua, kad gerai juos moku. Bent jau namie pasakoti mamai ar sesei sekėsi tikrai neblogai.
Likus keletai minučių iki vaidinimo reikėjo surasti priemones, kurios galėtų pakeisti kardus ;] Taigi teko bėgti į lauką ir ieškoti špagų, kurias puikiai atstojo nupjauto medžio šakelės… Atėjo pamoka ir pagaliau tenka vaidinti. Rodos viskas bus gerai, tačiau tik pradėjus sakyti pirmuosius žodžius viskas tarsi išgaravo ir teko greitai galvoti ką nors kita. Dabar suprantu kaip sunku yra žmoniems, kurie vaidina ilgus kūrinius ir jeigu netvirtai moka žodžius. Iš tikrųjų vaidinti tampa beveik neįmanoma ir labai labai sunku.
Tačiau rezultatas puikus. Neskaitant to, kad pusė teksto buvo pačių sugalvota visi trys (vaidinom grupelėmis) gavome po 10 :) Jėga.